Paskolų sukčiavimas dažniausiai remiasi labai paprastu pažadu: pinigai bus suteikti greitai, be sudėtingų patikrų ir beveik visiems. Tokie pasiūlymai ypač patrauklūs žmonėms, kuriems finansavimo reikia skubiai arba kuriems jau buvo atsisakyta suteikti kreditą. Problema ta, kad sukčius dažnai domisi ne paskolos suteikimu, o žmogaus pinigais ar asmens duomenimis. Todėl prieš siunčiant dokumentus ar atliekant bet kokį mokėjimą svarbu patikrinti, kas iš tikrųjų siūlo finansavimą.
Vienas dažniausių įspėjamųjų ženklų – prašymas iš anksto sumokėti mokestį už tariamą paskolos patvirtinimą. Gali būti naudojami tokie paaiškinimai kaip „draudimas“, „sutarties aktyvavimas“, „pavedimo atrakinimas“ ar „paskutinė patikra“. Jei žmogui žadama paskola, tačiau pirmiausia reikalaujama pervesti pinigus neaiškiam asmeniui, verta sustoti. Lietuvos bankas prižiūri vartojimo kredito rinką ir skelbia informaciją apie teisėtai veikiančius rinkos dalyvius, todėl kreditoriaus patikrinimas yra vienas svarbiausių pirmųjų veiksmų.
Taip pat reikėtų vertinti komunikacijos kanalą. Įtartina, kai tariamas kreditorius naudoja neaiškų el. pašto adresą, spaudžia priimti sprendimą per kelias minutes, atsisako pateikti sutartį arba prašo atsiųsti prisijungimo prie banko duomenis, kortelės PIN kodą ar kitą informaciją, kurios finansinei paraiškai paprastai nereikia. Oficialiai atrodantis logotipas ar profesionalus interneto puslapis savaime neįrodo, kad paslaugą siūlo tikra įmonė. Informaciją verta tikrinti nepriklausomai, o ne naudojantis vien nuorodomis, kurias atsiuntė pats pasiūlymo teikėjas.
Prieš pasirašant sutartį verta patikrinti įmonės pavadinimą, kontaktus, veiklos statusą ir tai, ar jos duomenys sutampa skirtinguose šaltiniuose. Jei kyla abejonių, nereikėtų skubėti vien todėl, kad pasiūlymas galioja „tik šiandien“. Sukčiavimo schemose skubos jausmas dažnai naudojamas tam, kad žmogus nespėtų patikrinti informacijos. Saugiau prarasti vieną tariamą pasiūlymą nei perduoti savo duomenis ar pinigus neaiškiam asmeniui.
Geriausia apsauga yra kelių minučių patikra prieš atliekant bet kokį veiksmą. Reikia suprasti, kas skolina, kokia yra kredito kaina, kokie dokumentai pasirašomi ir kodėl prašoma konkrečių duomenų. Jei pasiūlymas žada neįtikėtinai lengvą finansavimą, o klausimų apie pajamas, įsipareigojimus ir kredito kainą beveik nėra, tai turėtų kelti papildomų abejonių. Finansinis skubumas neturėtų panaikinti elementaraus atsargumo – būtent tai dažniausiai yra geriausia apsauga nuo pavojingų paskolų pasiūlymų. Jei žmogus jau nukentėjo nuo sukčiavimo, svarbu apie situaciją pranešti ir atitinkamoms institucijoms. Tai gali padėti apsaugoti kitus žmones nuo tokios pačios schemos. Taip pat nereikėtų gėdytis kreiptis pagalbos – sukčių naudojamos schemos gali būti labai įtikinamos, ypač kai žmogus patiria finansinį spaudimą. Svarbu prisiminti, kad sukčiai dažnai taikosi į žmones, kurie ieško greito sprendimo, todėl atsargumas neturėtų būti vertinamas kaip nereikalingas formalumas. Jei pasiūlymas atrodo pernelyg geras, verta patikrinti jį keliais nepriklausomais būdais ir neskubėti atlikti jokio mokėjimo. Patikimas finansavimo procesas neturėtų remtis spaudimu, grasinimais ar pažadais, kad pinigai bus prarasti, jei žmogus neperves papildomos sumos per kelias minutes. Finansinį spaudimą patiriantis žmogus gali būti lengviau paveikiamas įtikinamų pažadų, todėl būtent tokiose situacijose reikėtų dar labiau sulėtinti sprendimo priėmimą. Tai padeda išlaikyti objektyvų požiūrį. Net keli papildomi sakiniai apie konkrečias sąlygas gali padėti geriau suprasti visą pasiūlymą. Tokiais atvejais svarbiausia ne bandyti kuo greičiau susigrąžinti prarastus pinigus, o sustabdyti tolesnį kontaktą su sukčiumi ir apsaugoti savo finansines bei asmenines sąskaitas.